Kai saulė leidos už bangų,
Ir snaudė švyturys ant kranto,
Kankintas daugelio audrų,
Artėjo laivas į pakrantę.
Pamilo švyturys bures,
Norėjo lėkt kartu su vėju,
Bet neišgirdo šelmis tas,
Ka burės jam tada šnabždėjo..
Ir burės išplaukė iš uosto,
Paliko švyturį raudot,
Nelemta buvo likt net mylint
Dviems kito pagreičio širdims..
Tokia jau šviesulių dalia,
Kai negerai jiem su klausa,
Stovėt ant kranto ir stebėti,
Gal kas mokės garsiau kalbėti..