„Mums reikia duonos ir žaidimų!“

„Kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta tau  padeda įgyvendinti šį troškimą. “
                                                                                                      (Paulo Coelho)

Jei aš turėčiau …, būčiau laimingas. Į tuščią vietą įrašyk bet kokį pirmą žodį atėjusį tau į galvą  ir tu busi neteisus, nes galiu lažintis, kad tas žodis tai apčiuopiamas daiktavardis.
Retas šiandien kapitalistinei visuomenei, kurios šūkis galėtų skambėti maždaug taip: „Mūsų tikslas – gausa! “, supranta, kad vienintelis diegiamas tikslas, kuris paverstų mus laimingais, yra dirbti dėl vartojimo, džiaugtis turimų daiktų kiekiu. Visuomenė kaip ir Senovės Romos laikais tampa plebėjiška, t. y. reikalauja tik „duonos ir žaidimų“. Pasiekti, kad imperatorius jiems garantuotų maisto ir kuo daugiau linksmybių buvo vienintelis jų gyvenimo tikslas. Na, o šiandien mes kiekvienas sau esam imperatorius, todėl gauti duonos ir žaidimų yra daug paprasčiau, tik įdomu ar toks gyvenimo tikslas ir prasmė toli nuves.
Ch. Ortega Gasetas yra pasakęs, kad: „Tikroji gyvenimo pilnatvė – ne pasitenkinimo ramybė, o tikslo siekimo procesas, jo įtvirtinimo akimirka“. Tai procesas, kuris suteikia kiekvienai mūsų dienai prasmę, verčia mus tobulėti, formuoti savo asmenybę ir pajusti ką ištikrųjų reiškia gyventi, jis suteikia laimę, nes kaip sako Dž. Leopardis: „Tas, kuris neturi tikslo, neranda džiaugsmo jokioje veikloje“. Be tikslo žmogus tarsi tik mėtomas ir blaškomas popieriukas plačiam pasaulyje, kuris nukritęs ant žemės net šlapios vietos po savim nepaliktų. Beveik visi kultūros žmonės pripažįsta, kad svarbiausia žmogaus misija yra kažką po savimi palikti, tapti naudingu ir kitiems. Kiekvienas mūsų prasmingas tikslas turėtų prisidėti ne tik prie mūsų svajonės ar norų išsipildymo, bet ir privalo turėti kažkokį teigiamą poveikį kitiems. Pavyzdžiui Leonardas Da Vinčis yra pasakęs, kad norėtų mokėti daryti stebuklus. Tai tapo jo gyvenimo tikslu, kuris pasitarnavo ne tik jam, bet ir kitiems, nes jo išrasti „stebuklai“ (deja niekas tuo metu apie juos sužinoti nespėjo) būtų pasitarnavę ir kitiems. Taigi, gyvenimo tikslas turėtų siekti daugiau nei tik savo kasdieniškos būties patenkinimas, jis turėtų būti tarsi įrankis palikti pėdsaką pasaulyje: „Nes aš vertinu pirmiausia tai, kas tveria ilgiau už žmones... <... > Nesitikėk nieko iš žmogaus, kuris triūsia dėl savo paties gyvenimo, o ne savo amžinybei... <... > Bet jie miršta apiplėšti, nes nepalieka nei išsiuvinėtos staltiesės“ (Antuanas De Sent Exupery „Citadelė“).
O kaip atrasti savo gyvenimo tikslą? Galiu pasiulyti keletą dalykų, kurie galėtų padėti jį atrasti:
1) Perskaitykite Paulo Coelho knygą  „Alchemikas“.
2) Klausykitės klasikinės muzikos, kuri galbūt padės sužadinti jūsų jautriausias sielos daleles ir jūs suprasit, koks ištikrųjų jūsų gyvenimo tikslas.
3) Išjunkite mobilųjį telefoną naktį. Jis gali sutrukdyti ir prižadinti, kai jūs sapnuosite pranašingą sapną apie savo gyvenimo misiją.
4) Nešiokitės su savimi Bibliją, nes kažkas yra pasakęs, kad joje yra atsakymai į visus gyvenimo klausimus. Kas žino, gal kada ten rasit užuominą ir į tai, koks jūsų gyvenimo tikslas.
5) Atkreipkite demesį į citatą, parašytą po pavadinimu.
Žinoma aš pajuokavau. Geriau paklausykite štai tokio pasiūlymo:
1) Paimkite tuščią popieriaus lapą ir rašiklį.
2) Viršuje parašykite: „Koks mano tikrasis gyvenimo tikslas? “
3) Parašykite atsakymą (bet kokį), kuris šauna į galvą. Tai neturi būti baigtas sakinys, užtenka žodžių junginio.
4) Kartokite žingsnį, kol užrašysite atsakymą, kuris jus sugraudins. Tai tikrasis tikslas.
(Laurynas Pečkaitis, pagal www. stevepavlina. com)
Gal šis pasiūlymas ir praverstų jautriems žmonėms, bet aš pajuokavau ir vėl.
Vienintelis dalykas, kurį tikrai turėtume žinoti yra tas, kad gyvenimo tikslo suradimo formulė dar tikrai nėra išrasta. Tiesiog siekite to, ko trokštate, nuo ko tobulėtumete patys ir suteiktumėte kažko naudingo kitiems. Ir siūlyčiau prisiminti dvi paprastas, bet naudingas sentencijas, kurios viena kitą papildo ir tikrai pravers, – „Dievas su tais, kurie kantriai siekia savo tikslo“ (Arabų patarlė) ir V. Karaliaus žodžiai: „Tikslas - geriausia šakė vidiniam mėšlui iškabinti“.