Prikėlė jie ryto namus,
Suvystyto ryto lyg k ū d i k i o.
Palaimino lopšius savus, -
Pakvipo Dievo malone.
Jie išskrodė temstančią aušrą,
Sparneliais savais iškarpytais.
Žadėt nenorėjo, bet prisiekė rytui-
Nelies, kas ne jų p a l y t ė t a .