Žirnis peršasi Pupelei
„Susituoksim ir į kelią!
Povestuvinė kelionė
Bus ilga, labai maloni:
Plauksim upėje medaus,
Rasa veidus baltai praus,
Saulė visad mums šypsosis
Ir laimingai viskas klosis“!
Tuoj nuraudo Pupos skruostai:
Tavo žodžiai širdį glosto,
Sutinku! Tu būk ramus
Kai turėsime namus
Būtinai mes susituoksim,
Prieš draugus neapsijuoksim
Ir vaikučių pabiručių
Bus lopšely kaip spirgučių!
Žirnis nulenkė galvelę:
„Aš masčiau tik apie kelią,
Apie namą negalvojau
Čia gi slypi tiek pavojų
Reiks sėdėti visą dieną,
Šildyti vaikučiams pieną…
Toks gynenimas ne man“
Apsisuko ir kieman…
Rauda kertėje Pupelė
Na už ką tokia dalialė!
Myliu Žirnį, o jis man
Pažadėjo ir laukan?
Geriau gyva žemėn lysiu
Ir saulutės nematysiu…
Tos vestuvės nepavyko
Gaila, bet jau taip nutiko
Vienoj lysvėj augo pupos
Kitoj- žirniai ūsus suka…