O jei čia pažinimas
kaltas,
kad žemė tik klusnus akmuo,
sustingusioj visatoj sukas
kaip prie budos beveislis šuo?
O jei nėra pasaulio,
kur tu, kur aš, kur m e s,
susėdę tirpstam saujoj
„GYVI TIK BE VILTIES“?
Net jei naivumas kaltas,
kad tikime skrydžiu,
tai aš kaltų kalčiausas,
kad skristi negaliu.
Aš per naivus?