Kai vakarais šešėlis lempos tįsta
Ir mėnesienoj žybteli asfaltas,
Einu aš pas tave vingiuojančia gatve
Toks mylimas, trapus ir kaltas
Dėl to, kad tu šalia, kai liūdna ir sunku,
Kad su tavim radau, ko jau seniai ieškojau,
Dėl to, kad esam vienas, o ne du...
O aš už tai lig šiol nepadėkojau..
blefuska
Čiū
Lugni --> Juk ir parašyta - vakarais. O tekstas - gal labiau "tyli išpažintis sau" :)
2008-11-09 22:42 ----------------------------------
koks man skirtumas kas ten gal, sakau, trūksta žaismės ale tame rimtame murmėjime, vakaras yra ir 16 :00 (žiemą) vakaras yra ir 21:30 (vasarą) kalbu apie paros laiką kuriame apšvietimas kai dar asfaltas nežybsi mėnesienoje, o parašyta, nu ir jei įmestum tokią eilutę (stiliuje) atsirastų ir gyvybės, žaismės, judesio šviesos bei linijų ir formų, (kas vakarą tįsta katės šešėlis? :D) tai su kate eini padėkoti :DDDDDDDDDD
žodžiu nuomonę išsakiau - įspūdį apie tekstą,šiame komentare: 2008-11-09 22:36 vieno iš skaitytojų; dėmesį išlaiko, bet... viską išsakiau komentare, kuriame nesakiau jog rytas yra tapomas jūsų tekste. PER APŠVIETIMĄ, jame regimą pasaulį)
mesį išlaiko, toks murmėjimas sau po nosim (toks murmantis mąstymas) lyrinio herojaus einančio ir mąstančio, tik neatrodo jog tai naktis tamsu, jei "mėnesienoj žybteli asfaltas" atrodo jog jis eina kai temsta, (kada pats blogiausias apšvietimas, jei vairuoji automobilį, t.y. automobilio žibintai dar nieko neapšviečia, pakankamai šviesu, bet ir miglotai tamsu, matomumas jau nėr geras, o automobilio žibintai dar neapšviečia, per šviesu.) atrodo tokiu paros metu eina ir murma, gal tas murmėjimas sukuria tokį paros laiką ir apšvietimą... parašyta jog jau asfaltas mėnesienoje žibsi, o jis eina, bet neatrodo.
trūksta kokių poros eilučių pabaigoje, kurios įneštų žaismės tame ale rimtame mąstyme; pavyzdžiui
"dabar va tuoj ateisiu ir pasakysiu būtinai..."; tada gal ir mėnulis sužybsintų tą asfaltą.
(tik mano nuomonė, vieno iš skaitytojų apie jūsų trumpažanrį tekstą.) Lyg: "Sutemų murmesiai"