Paklaida

kai mes sveriamės vėjarodės atsilanksto
tarsi knygų kampučiai
tampa pirštų anstspaudais nepasiekiančiais
raidės
it aš tavo svorio
besilaikančio ant vienos kojos
pakrypusio į vakarus

kalbuosi su rodyklėmis
sakau joms - tik viena piliulė
injekcija tik vienas užkalbėjimas
vienas keliaraištis bilietas vienas
peronas ir tūkstančiai traukinių
pamišusio manęs

siurbčiojančio tokią pat pamišusią kavą
tokią juodą kad tokioms neegzistuoja
svoris
ir
paklaidos