Pabaiga kaip ir`

Suduoda šlapiu skuduru per veidą rytinė garsų gama,
Nevisprotė juk pagalvojo, jog tai pasaulio pabaiga?!
O rytas žavesiu apgaubęs visas tamsiausias gatvės sklendes
Net žmogui vietos čia nėra.

Atmerkė akis net varna, budėjusi ilgai
Ir po lauką besiplaikstančios katės toliau namų ieškot išeis.
Tai kasdienė rutina, lyg  geležis tvirta,
Nebepadės čia jau mama.

Rožė vazoje nuvytus niurkso, bet išmesti jos neleidžia
Nevisprotės jausmų gili nata.
Ten žiede ji įsivaizduoja, kad pagaliau
Ateis laukta jai pasaulio pabaiga.

Nustos tekėti upės ir bangos kranto neskalaus,
Sustos laikrodžio minutės
Ir iš visko liks tik tuščia, nereikalinga
Bet taip laukta pabaiga.

Niekada nebesmerks jos ir neužgaulios
Idiotės laimės niekas nepavogs.
Užtenka aplaižyto melo ir žodžių netikrų, gali ruoštis,
Juk jos širdyje pasaulio pabaiga.

Ryto žavesys paliks gatves,
Laiškai neskaityti supus pašte,
Geležinė rutina tebebus visų kelyje,
O jai jau dabar pasaulio pabaiga.