Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







mes eisim dykumos smėliu

ieškoti jūros

žarstysim smiltis kojomis ir

pirštais

akim kupranugarių karavaną nulydėsim

tuoj pat jų pėdsakus nutrinsim



taip eisime be žodžių



atmintimi atminti gaivinsim

priminsim skersgatvius saulėtus

bažnyčios bokštus arkas aikštes

apleistas kapines priglaudžiančias

ramybės užmarštin įtraukiančias



mes eisim nesukibę rankom

vis taip arti ir taip toli viens kito



kol pagaliau išdrįsiu žodį tart

paklausiu: „kas gi tu”



tu vėjas dykumų

vis smėlį žarstantis

tu smėlis dykumų

man graužiantis akis

prilimpantis ant lūpų

nuslystantis nuo kaklo

nugara žemyn



tu klausi o kas aš

ir atsakau



esu tik mažas pakeleivis

dykumos smėlių
2003-08-26 14:45
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 17 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2003-08-26 19:36
viena skruzdėlė
karakumų asilėlio sindromas;]
tema gal ir nieko, tik į _eiles_ nelabai sudėliota.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-08-26 18:17
melavau
aha. bet man atrodo, kad daugumos kūrinių pagrindas ir yra "esu tik mažas pakeleivis dykumos smėlių". nes kitaip nebūtų tiklso kurt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-08-26 17:51
Darrrka
uhumz... senos nuvalkiotos kitu kuriniu temos atgimsta su nauju ikarsciu... visai nieko :-) is senos paklodes padaryti nuostabia rubu kolekcija- cia tikras menas ;-) ////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą