Mano galvažudys

Jis padėjo mano rankas kryžiumi, jis kalbėjo, kaip myli mane, kaip Vaišgantas ir kiaulės... Aš bandžiau slėptis, bet man nepavyko. Visą naktį skambėjo juokas ir aš sapnavau, arba tai buvo kliedesys, baisus, didelis, smaugiantis, jaučiuosi kaip mažas vaikas, kuris negavo saldainio, o gal visko, gal viso pasaulio negavo, naktį skambėjo juokas, aš supratau, kad tai mano klasiokas juokiasi. Ir ką čia veikia Deividas? Deividas kuris sakė: ką ir šita vyrą turi, negaliu patikėti.
Negaliu patikėti, kad tu mano bute. Aš prabundu naktį nuo karštų dejonių, ir dar girdžiu jo balsą, Deivio, kuris negalėjo patikėti. Noriu keltis, labai noriu gerti, vandens, vandens... Bet vandens nėra, o tas iš krano. Supistas išdidumas. Niekur neisiu. Vienos pilkos treninginės kelnės, pilki naktiniai ir ašaros, ašaros. Deividas ką tik pagrojo klube  ir su tais žmonėmis naktį įsibrovė į mano butą, į kitą kambarį, čia jie kelia orgijas ir Deividas šią naktį su jais. Gal jie net nepažįstami, susipažino tik šią naktį, kai grojo blogi liūdni berniukai, jie susipažino ir leido Deividui pernakvoti čia, tegu miegu tos bute, jis nežinojo, nežinojo, kieno bute miega. Širdis jam turėjo susprogti, kai sužinos, kai jis sužinos, kieno bute miega, tos, kuri negali turėti jokio vyro.

Aš nebuvau išdidi, supratau, kad meilei reikia meilės, ir tik vieno norėjau – mylėti... Bet buvo neįmanomai sunku ir man atrodė tegu viskas žūva, jei šitaip kankintis, tai kam.
Aš norėjau kiekvieną vakarą jausti jo rankas ir jo kvėpavimą.
O ne jų juoką. Ne tą pamišėlį Deividą. Nenorėjau apsistoti to Amerikos rašytojo naujai kuriamame mieste, nenorėjau būti viena iš herojų, to gyvenimo, kurį jis pasiūlė. Prakeiktasis.

Tegu toliau dainuoja liūdni blogi berniukai.
Rytą įsitikinau: Deivido nebuvo. Jis pasiliko stovėti prie mokyklos sienų su kitomis klasės viršūnėlėmis.

Aš laukiau laukiau Jono, kuris nepasirodė, bet jau suprato, kad taip galima mane prarasti, ir aš jau su begale klaidų eisiu pas tą mokytoją, su kuriuo kiekvieną rytą važiuoju troleibusu: kuris mane vadina karšta panele ir rašo tik puikius pažymius.

Aš neparsiduodu. Ir Deividas tą žino. Jis mane gavo už dyką, bet gal todėl ir nesidžiaugia. Nes nebuvo išlaidų, nes nebuvo pastangų. Tad ko gi verta šita mergina: Ką ir šita vyrą turi? – suriko Deividas ir visą naktį miegoti neleido.