Be pavadinimo

Ant delno  maža boružė miega nei krust
Mergaitės akyse laivelis tolumoj matyti.
Tikriausiai naujas siuntinys
Jau į krantą plaukia.

Boružė lyg dar plasnotų, bet jėgų mažai,
Tad nusprendė jaukiam kampely pagulėti,
Nes mergaitė ištverminga, be siuntinių ji negyva,
Nieko ir nelieka pasirinkti, tik
Miegoti su boruže.

Laivelis ratus aplink krantą suka, be noro krantą pasiekt,
Mergaitės gyenimo krovinį tamposi,
Nors  tuo met pakrantėj žmogus tuščias
Be dvasios miega.

Ar pasieks gyvenimas mergaitę?
Ar bus dar ji gyva?
Vienas dievas težino, kolkas ji
Tik su boruže.

Bet Boružėlė nusprendė laisvės ieškot,
Paliko mergaitę,  tame pačiame krante,
Su išvagotu kvailumu veide
Ir be oro gurkšnių.

Mergaitė liko viena, tik medžiai tolumoj lietuviškas dainas lingavo
Bet juk pasaka negali baigtis skaudžia pabaiga,
Todėl laivelis krantą pasiekęs,
Juodą  paukštį paleidęs tolumoj dingo.

Paukštelis kaip mat prie mergaitės priskrido,
Sucypes liūdna gaida į jos širdį nuodų įleido, nuskrido...
O ji akis atmerkė tuoj pat, ir naują gurkšnį gyvenimo nurijus
Atsistojo ir tolyn nupuškavo,
Su kvaila, bet nauja šypsena.