Ar girdi šnabždesį?

Kažkur ten kur pasibaigė pradžia,
tarsi sustojo ateitis ir dabartis,
kaip mažo vaiko žvilgsnis,
tą akimirką neapleidžia nežinia, tiesiog širdis apsąla.

Kaip įvykiai jie kartojasi per visą gyvenimą,
čia muilo burbulas ir drakonas,
tampa nuogi kaip pirmoji naktis, kartu.

Ten kaip ir niekas taip viskas svarbu,
kai neatpažįsti savo nuodėmių,
kai bet kuris vynas tampa saldus,
kai saulė pakyla tu prisimeni namus.

Kur vanduo kaip žinia,
užlieja pasaulį dar viena gyvybe,
nauja neatpažinta gyvybės diena,
debesų ir lietaus šiluma,
neužtemdo atradimo džiaugsmų,
kai nebegirdžiu visų,
bet kartu visais tikiu.