gyvenimas sunkus...
Koks jis velniškai baisus.
O mieloji lemtie,
Paskirk man kelią,
Paskirk man dalią,
Sapne, išgirsk mano balsą,
Naktie, apsaugok vaiką.
O, diena, nešk man šviesą,
Kad man tiek tvirtybės,
Kaip ąžuolų galiūnų šakos,
Kad man tiek drąsos,
Kiek žuvėdrų skrydy.
Duok vilties
O geltonuojantis saulėlydi,
Kantrybės, baisiausias gyvulį,
Kad man skausmas nebūtų draugas,
Kad liūdesys nesiliautų širdį neraminęs,
Kad ašarom nedrumsčiau žemės,
Kad dangaus nenuspalvinčiau raudoniu.
Prašau apsaugok meilę
Nuo nelaimių,
Nunešk jai žinią, būk širdim!
O angele, nužerk man ramią,
Tylią ir banalią mirtį,
Palydėk į šalį be kančių,
Palydėk į rojų be spyglių.
Palik tik sielą,
Kūną,
Širdį,
Atminimui skaudų kelią,
Žvaigždę danguje,
Rasą gale...
Avis morit...
Vita progredit...
Ego tu sum, tu es ego.
Omnia est unus...
Fulmen arborem vincit
Et ego sub aborem fui...