Vidinė šiluma, nors ir kai nešalta

Kaip šilto vyturio giesmė šalia,
prabundi savyje vis kita,
ar tai žemėje ar tai kitur,
prisiminimai nepalieka mūsų,
ir daina nesibaigia,
nors rytas dar ir neprasidėjo.

Miela sau gyvenk kaip nori,
katiną ar šunį nepamiršk pavedžioti,
net ir kai lietus ar vėjas sustabdo laiką,
prisimenu kaip arbata skalauja tavo sielą,
ir kaip dabar pamiršti tas dienas,
kai buvome tik tu ir aš.

O ką dabar mums prisimint belieka,
juk trims beliks keliauti atgalios,
šypsausi, o ji tik juokiasi kaip iš mažo vaiko,
o šios dienos apsunksta kaip niekada.