Mano banalioji laimė, -
Gyventi ir mylėti- per kančias?
Ar aš rūpiu tau, pasmerktas pasauli?
Ar mirštančią ledynuose suras...
Mano purvo sūkury paslėptas,
Panašus buvai į smiltį- amžiną...
Ir tirpai iš lėto greitai,
Pavasarinį ledą lauždamas.
Mano spindinčių spalvų palete,
Nuo kada dažais dalintis negali?
Aš tave bijau paliesti.
Susitepti. Pirštai kruvini.
Laimė- tai ne tai, ką žmonės turi,
Net ne tai, kuo tiki sapnuose.
O bejausmį protą dengianti kepurė,
Nuolatos man primena tave.
Tolumoje.