Meile, mano meile

Meile... mano meile. Paslėpta į spintą.
Uždarytos durys, spynos užrakintos.
Tamsią tamsią naktį ją išleisiu tyliai.
Į žvaigždėtą dangų ir į jūrą gilią.

Bris manoji meilė po mėnulio smėlį,
Šoks griaustinio šokį tarp žaibų šviesos.
Įsisegs į plaukus ji ugninę gėlę...
Pasipuoš lašeliais žibančios rasos...

Skriski, meile mano, kur tavęs taip laukia,
Kur kažkas ištroško bučinių meilių...
Ten, kur liūdnos rankos drėgną veidą braukia,
Ten, kur aš nuskristi šiąnakt negaliu...