Kalbėti eilėmis taip įmantru
išsigalvoji skausmą, žodį
suduręs du naujai pakeverzoji
o tyli - tik buki. perdėm nejautrūs
per mažai ištvirkę
ir išgeriantys per mažai
ir tie, kur nesupranta, kaip visa tai poetiška
Kalbėti eilėmis, sutikite, - tauru
vien viešnamiai, ruduo ir viršnormiai.
bendrauti tik su mūzom ir su kosmosu
ne kiekvienam mirtingajam paskirta.
svaigių eilių, diktuotų Dievo ar likimo
neperpranta tykieji abeliai
kodėl dalia poeto, liaudies šauklio,
tautos prisikėlimo
vis neįvertinta ir nepasverta?