pirmas
antras
trisdešimtas
prisiekiu
mano kirtis buvo
paskutinis.
Sakiau:
Sodoma
Gomora
Sahiras
Durnynas.
Peiliais atsibodo vaikščiot
bandau šakutėm šakutėm
čia prateka upės ir
žinai
šatėnai rašė
kad dešrų gamyba- menas.
Tai gal aš, sakau,
tokia menininkė su faršu rankose?
tuoj atveš ausis
ir kiaulių
ir Gogo
bet tos ausys
kažkodėl tik ir skamba:
Sodoma
Gomora
Sahiras
Durnynas
ir Viešpatie,
koks viešnamis.
--
nemiegu.