Močiut.....

Senas megztinis....
Taip draskančiai šildo krūtinę.
Močiut, raštas puikus
O ir siūlai taip meiliai priglunda.

Vilksiuos jį šiandien,
Man drąsiau kai apglėbi šiltai.
Eisiu pasaulyn gaudyt vėjo
Žinai, galiu sušalt negrįžtamai.

Rašte matau tavųjų rūpesčių pintinę,
Ji man pravers priglausti savo patirčiai.
Šiandiena eisiu rankiot gyvasties skeveldrų
Žinai, svarbu, kad neiškristų nei viena.

Siūlų užsitęsęs švelnumas stebina
Tiek metu o jie nė kiek nesusivėlę
Šiandiena metais verpsiu savo darbus
Žinai tikiu, kad jie atskleis man Dievo surašytą esmę.

Senas megztinis....
Taip draskančiai šildo krūtinę.
O aš vis atsigręžiu į tavąjį žvilgsnį
Močiut, taip nedaug te galiu pasakyti.