Iš praeities į dabartį santūrią,
Akimirka minčių krušos
Ir nuoroda į maksimalų skausmą
Tenai, kur žvakėmis apibarstytos
Beribės erdvės...
Pabėgęs nuo savo egocentriškumo
Sustoji.
Iki koktumo atgrąsus
Vėjas,
Lyg paklydusi siela
Lediniais pirštais apkabina
Šventovės miniatiūras...
Apverstas smėlio laikrodis.
Stovi prie durų
Beldi
Naujas dangus
Ir nauja žemė,
Įsipareigojimai,
Kūno darbai ir sielos vaisiai.