Kai teka kabeliais srovė,
O gėlės skleidžia gležnus žiedus.
Kai renka trupinius varlė,
O skrybėlės kavinėj dengia veidus.
Kai rūksta dūmai iš stogų,
O kamštis autostradoj pypsi.
Kai debesis šienaujam pamažu,
O vyšnia vyno taurėj blyksi.
Kai springdamas šaltinis trykšta,
O dailininkas tapo mišką.
Kai šilkverpė suknelė žemėn slysta,
O prakaitas valstiečio pagalvėn sunyksta.
Kai laikrodžio rodyklės rodo,
O romios karvės stovi tvarte.
Kai pelės neša grūdus iš aruodo,
O geiša tarp staliukų žengia.
Kai knygų puslapiai be garso dūla,
O landūs pirštai atmezga kaklaryšį.
Kai savartynuose bateliai pūva,
O seneliukas pievoj pusto dalgį.
Kai varpinėj šikšnosparniai užmiega,
O nuotraukose meras sako tostą.
Kai košė skrunda puode palengva,
O akmenys nuo šalčio sprogsta.
Kai rašalas ant raidžių džiūsta,
O vaikas žengia pirmą žingsnį.
Kai vagys netyčiom įkliūva,
O nendrės ošia prieš upokšnį.
Kai žiurkės po kanalizaciją bėgioja,
O vaškas žvakės šonais teka.
Kai boksininkas svarmenis kilnoja,
O duona pašauta į krosnį šneka.
Kai nukaukši kulniukai parketu,
O mergina darže agurkų lysvę ravi.
Kai pienas virdamas išbėga per kraštus,
O šviesiaplaukė šokdama vaikinus žavi.
Kai mygiami klavišai rauda,
O pirmos braškės sirpsta įsauly.
Kai katės jau pelių negaudo,
O lūžęs irklas dingsta sūkury.
Kai kainos akcijų vėl biržoj kyla,
O senės virbalai vis maišo orą.
Kai tinklas upėn lietuj lyjant nyra,
O grupė be aplodismentų groja.
Kai dusliai lūžta damai nagas,
O tankai trypia švelnią žolę.
Kai jaunimėlis diskotekoj duodas,
O puodžius minko vėsų molį.
…
…
…
…
tada nubėga laikas praeitin.
Ir aš, ir tu, ir mes gyvenam ten.
Praėjusi akimirka gal nesvarbi,
Bet poelgius tavus atmins visi.