Keliaukim...

Po kojomis rudenio lapai,
Po kojomis žemė juoda.
Jie kužda ir šnara taip tyliai.
Išgirsti žodžius – paslaptis, nežinia.
Iš dulkės į žemę atėjęs,
Į dulkę ir vėl pavirsti.
Palaukėj prie beržo sustojęs,
Suprasi, ko buvom verti.
Po kojomis rudenio takas,
Žvakelių  alėja šventa,
keliaukim į mirusių šalį,
susitikim  su vėjo malda.