apie sielvarta?

Akis pakėlus i dangų
Tyliai nurysi skausmą
Užstrigo gerklėje liūdna daina
Nieko būna, juk tokia visada  pabaiga

Pabaiga ko? kam? ir už ką?
Geriau neklausti, nes juk su laiku tai praeis
Nuo šiol kas dieną skęsi sielvarto šešėlyje
Ieškosi kas galėtu paguosti ar mylėti tave

Nors is tikrųjų alpsti nuo noro
Susisukti melo kokone ir virsti drugeliu
Džiaugtis tik savo spalvomis
Pamirsti jausmus ir sūrias ašaras