Pasipuošus juodais kaspinais
Šianakt stovėsiu prie tavo kapo
Apsiklojus nakties tamsiais apdarais
Apsvaiginta švelnaus pušų kvapo.
Žvakių apšviestas tavo vardas
Nekart man regėjos sapne
Baltom gelėm išpuoštas tavo kapas
Ramybė telydi tave
Pabūsiu su tavim šita naktį
Tik gaila, nebeišvysiu taves
Tačiau širdyje tu man visada gyvas liksi
Ir meldžiu, neapleiski manes
Juk sapne man ne karta kalbėjai
Kad tu čia, su manim visada
Kai klausiau kodėl išėjai tu tylėjai
Šią tylią naktį perskros tik mano rauda.
Tik ankstų rytą išeisiu
Kai žvakės jau nebedegs
Rami namo grįžti galėsiu
Nors visviena ilgėsiuos taves