Princesė

Penktadienis... Gera po darbo savaitės „išsidrėbti“ fotelyje ir gurkšnoti netuštėjančią vyno taurę... 20. 00. Skambutis. Rimas atkaklus ir jau trečią savaitgalį bando ištempti mane kartu pasilinksminti. Šis penktadienis jam ypatingas. Rimas sulaukė svečių iš Maskvos ir negali vakare jų pasitikti be simpatiško veidelio šalia. Puikiai tai suprantu, juk jis - gerbiamas verslininkas, geidžiamas partneris. Sutinku. Paskubomis tramdau savo išsiplaiksčiusius plaukus, „piešiu“ veidą ir, aišku, staipausi prieš veidrodį ieškodama bent menkiausios klaidelės. Jos nesuradusi vėl įsitaisau fotelyje ir laukiu skambučio. Rimas punktualus. 22. 00. Gaunu pranešimą: „Aš jau čia, Princese“.
Kaip visada Mercedes Benz „naglai“ pastatytas prie pat durų ir Rimas: tvirto sudėjimo, ryškių veido bruožų, tamsaus gymio, trisdešimt aštuntus metus einantis merginimo meistras, žvilgsniu sugebantis nurengti net kelias moteris tuo pat metu. Galantiškai atidaręs mašinos dureles perspėja, kad šį vakarą praleisime Rusijos Oligarchų draugijoje.
Vilniaus Vartai. Restoranas „Marinos“. Nuobodu. 01. 00 Restorano darbuotojai laukia nesulaukia kada gi, pagaliau, mes baigsime „vaipytis“ vienas prieš kitą, įsidėsime po paskutinį deserto kąsnį burnon ir paprašysime sąskaitos. 1 230, 00 Lt. Rimas mesteli 1 500, 00 Lt, atsiprašo už tai, jog užsilaikėme ir atsidėkoja palikdamas 270, 00 Lt arbatpinigių. Platesnės šypsenos dar nebuvau mačiusi. Padavėjas liko patenkintas. Kartais pagalvoju, kad turint tokį vyrą netrūktų nieko: nereiktų „arti“ visą savaitę ir lepinimuisi galėčiau skirti ne tik šeštadienį, sekmadienį...
- Liuka, gali greičiau??! Rimas skuba svečiam aprodyti naktinį Vilnių Man jau skauda kojas, aukštakulnius aviu taip retai, kad pusė jų dar su etiketėmis. Reikia išgerti, tada pralinksmėsiu ir, galbūt, nesigailėsiu iškeitusi minkšta bei patogų SAVO fotelį, į „pižonų susirinkimą“.

- Na zdarovje! (į sveikatą). Keliu jau ketvirtą brendžio taurę. Rimas patenkintas glosto mano šlaunis, aš „susičiulbėjau“ su Oksana, jo svečias Aleksandras pagyrė Rimą turint tokią žavią merginą (nors aš toli gražu jam tokia nesu). Šešta brendžio taurė ir aš - nebe aš. Negalima visos kaltės suversti alkoholiui, bet juk mes visi žinome, kad išgėrę tampame šiek tiek kitokie nei įprasta. Rimo ranka kyla vis aukščiau ir aukščiau. Neprieštarauju. Oksana ir Aleksandras pasakoja mums savo medaus mėnesio įspūdžius, manau jie myli vienas kitą. Oksana visą vakarą savo vyrui dovanoja meilius žvilgsnius, saldžius bučinius. Vyras atsako tuo pačiu. Laiminga pora, pagalvoju. Bet ar iš tiesų jie tokie laimingi, kaip atrodo? Norėčiau tikėti, kad taip. Net linkėčiau to. Nes to paties linkiu ir sau...
Rimo ranka beveik po kelnaitėmis. Klube tamsu ir niekas nė neįtaria, kad aš prisimerkiu ne dėl to, jog blykstės šviečia tiesiai į akis, o dėl to, kad „lengvai“ pražergtą mano tarpukojį glamonėja tvirta ranka ir aš jaudinuosi. Gera. Brendis. Rimas išdrąsėja. Pirštais „skečia“ lytines lūpas, stimuliuoja klitorių, kuris ima tvinkčioti. Spaudžiu Rimo ranką stipriau, rodau kaip „tai“ man patinka. Jo vidurinis pirštas jau manyje. Akys merkiasi, garsi muzika, apsvaigusi galva, pirštas, pirštas antras, aš nebegirdžiu nieko, tuoj sprogsiu! STOP! - Sušunku sau mintyse ir ištraukiu Rimo ranką. Akimirkai prablaivėju. Suprantu, kad visiškai svetimas vyras mane glosto ir baisiausia, kad man tai patinka. Išsigandau. Greitai grįžau į realybę, pasitaisiau kelnaites, suknelę ir pasiūliau dar kartą pakelti taures. Oksana nusišypsojo taip, lyg suprato kas ką tik įvyko po stalu. Graži ji moteris. Šviesūs, ilgi banguoti plaukai, didelės žalios akys, spindinti oda, gražūs kūno linkiai...
– Schodim v tualet (nueisim i tualetą)? - švelniu balsu ji man prašnabžda į ausį. Atsistojame. Oksana įsikimba į mane. Užsirakiname abi vienoje kabinoje. Oksana išsitraukia maišelį su baltais milteliais. Takelis... Kokainas... Brendis... Šokiai.... Tekelis... Brendis... Šokiai.... Takelis... Brendis... Šokiai...

16. 00. Šeštadienis. Pramerkiu akis. Ne namie. Hm... Guliu viena didžiulėje lovoje. Neįstengiu pakelti galvos. Pradedu prisiminti Rimą savyje, Aleksandrą savyje, skanią Oksaną. Dieve, niekada nemaniau, kad bučiuoti moterį taip saldu. Prisimenu Rimą ir Aleksandrą savyje vienu metu, analinį seksą. Prisimenu Oksanos kvapą ir auskariuką dešinėje jos lytinėje lūpoje, žaidžiau su juo...
Šiaip ne taip atsikeliu. Tuščia. Erdvus butas. Net neįsivaizduoju kokiame rajone randuosi, tiesą pasakius man ir nesvarbu. Galvą maudžia. Išsivirusi kavos ir prisidegusi cigaretę įsitaisau vidury lovos. Ant dešiniojo peties įkandimas. Įdomu kieno? Aleksandro? Rimo? Oksanos? Ramiai gurkšnoju kavą, traukiu į save dūmus. Davidoff – Oksanos cigaretės. Įdomu, o kur jie? Susirandu mobilųjį. – Taip, princese - Atsiliepia Rimas, katino murkimą primenančiu balseliu perduoda didžiausius linkėjimus nuo svečių, bei atsiprašymus, kad išvyko neatsisveikinę, mat jie išskubėjo į oro uostą, o aš per gražiai miegojau, kad būti pažadinamai... Rimas pažada paskambinti vakare, tačiau as prašau to nedaryti, nes ilsėsiuosi. Nuraminu jį, patikindama kad paskambinsiu pati, kai tik pasijusiu tvirčiau.
Audringą naktį praleidau turniškėse - elitinis Vilniaus rajonas. Palikau atrakintą butą. Per daug skauda galvą, kad ieškoti kam palikti raktus. Gįžusi namo atsiguliau į savo, ne tokią prabangią, vonią. Išgėrusi kavos puodelį ir surūkiusi cigaretę tikrinu antrą mobilujį, kuris buvo paliktas namie. 30 praleistų skambučių, 16 žinučių. Vaidas.
– Vaidai, vakar atjungiau garsą ir visą parą pragulėjau lovoje su 39 temperetūra, atleisk, bet norėjau „numirti“ viena...
21. 45. Žiūriu kažkokį buką amerikietišką kiną, glaudžiu savo skaudančią galvą prie Vaido peties... Ramu.
– Princese, gal ko tau atnešti? Vaisių? Sulčių? Vaido balsas ir kvėpavimas visada mane ramina. Jis – gėris. O kas aš?

      * * *

        Pirmasis sniegas. Jam iškritus prisimenu vaikystę, kai žiema man neturėjo nieko bendro su šalčiu. Tai buvo metų laikas, kada prie namo durų išdygdavo mano pačios „sukurtas“ senis besmegenis, kada grįždavau namo iki kaulų čiulpų sušalusi, tačiau nuo ausies iki ausies išsišiepusi... Gera... Buvo. Dabar žiema - begalės problemų. Mokestis už šildymą, automobilio padangų keitimas, ekstremalios situacijos kelyje, ir ne tik...  Seno palto iš spintos ištraukimas, noras naujo, bet suvokimas, kad dar šitas tinkamas, nors ir nemadingas...  Žodžiu... Vaidas visą šitą vadina mergaitiškais galvos skausmais. Gal jis ir teisus, bet juk mes moterys tokios, ar ne? Jei alga butų ne 3 000 LT o 10 000 LT galėčiau sau leisti kasmet keisti garderobą, netaupyčiau elektros, ir padangos kasmet būtų naujos, o dabar... išpūtusi paskutinį dūmą, einu rengtis, šiandien ypatingasis šeštadienis, pusdienį praleisiu SPA centre, ir nekvaršinsiu galvos apie nieką...  Vaidas komandiruotėje, griš kitos savaitės pabaigoje. Namuose karaliauju AŠ. Vis dar negaliu priprasti prie gyvenimo su juo po vienu stogu. Ta vyriška netvarka varo iš proto, juolabiau laiko sau dabar skiriu per pus mažiau nei anksčiau, o tai mane piktina labiausiai. Dabar kas vakarą skubu namo ruošti vakarienės, o ne į draugių susitikimą.. Ak...
            Dvi valandas pasimėgavusi masažais, ruošiausi ištiesti savo kojytes pedikiūrininkei, bet... mano ramybę sudrumstė žinutės signalas. Kas gali man rašyti, juk visi žino mano šeštadieninius pasilepinimus!!!  Smalsu...  Nežinomas numeris, rusų kalba parašyta žinutė: „Sveika, tai Oksana, jei dar tokią atsimeni, aš Lietuvoje, labai norėčiau susitikti. „  Hm...  Na.. Numerį ji mano gavo iš Rimo, bet koks tikslas jai mane kviesti į susitikimą, juk aš su Rimu nutraukiau bet kokius ryšius, ir tikrai neprisijungsiu prie jų Rimui esant...  Kaip įdomu. Aš ir pati norėčiau pamatyti Oksaną, nors ir truputėlį nedrąsiai jaučiuosi, juk po „tos“ nakties  mes nematėme viena kitos... Bet, kadangi smalsumas nugalėjo, sutariau pasimatyti vakare kavinukėje.
      Duoble cafe. Aš, pasipuošusi nauju savo kostiumėliu, nepriekaištingu makiažu bei gimtadienio proga Vaido dovanotu vėriniu, laukiau savo, kaip ją pavadinus.... vienos nakties nuotykio??? Ne... Ji per grakšti ir per graži būti taip vadinamai... Vos tik spėjau prisidegti cigaretę ir bandyti sugalvoti „mūsų“ statusą,  įėjo ji. Oksana. Moteris ilgais šviesiais banguotais plaukais, dideliomis žaliomis akimis, ir balta šypsena... – Angelas.  Kaip sena, gera draugė, Oksana paėmė mane už rankos, pakštelėjo į žandą, pasiteiravusi kaip sekasi man, pradėjo pasakoti apie tai, kaip jie su Aleksandru liko manimi patenkinti, kad abu labai manęs ilgėjosi, ir kad šiandieninio vizito priežastis esu AŠ.  Pasijutau truputėli nepatogiai. Juk neesu kokia sekso paslaugas teikianti lietuvaitė, išskėstomis kojomis laukianti svečių iš Maskvos. Jie net ne mano draugai, aš jų visiškai nepažįstu... Bet Oksanos švelnus ir žemas balso tembras lyg užliūluoja... Sunku pripažinti, bet ji mane jaudina. Tai vienitelė moteris, kuri sukėlė ir sukelia man seksualines fantazijas.... Laikas bėga greitai. Tuoj tuoj laikrodis rodys 24. 00, nežinau ką daryti, ar važiuoti namo ar pratęsti vakarą su „drauge“... Nusprendžiau važiuoti namo, tačiau Oksana primygtinai reikalavo kartu su ja užsukti į viešbutį, kur mūsų laukia Aleksandras. Sutikau.
        Kambarys 101. Aleksandras gurkšnoja viskį su simpatišku vyriškiu.     
- O!!! Kaip smagu matyti dvi tokias žavias damas vienoje vietoje! – su siaubingu rusišku akcentu išrėkė, kaip vėliau sužinojau, Vitalijus. Gražus numeris, prabangus viešbutis, gražūs žmonės... Mano rytinės slogios mintys akimirksniu išgaravo. Akimirkai pamiršau, kad esu vidutinis Lietuvos pilietis, gaunu vidutinį atlyginimą, pamiršau net tai, kad turiu vidutiniškai gerą vyrą... Lengvai leidausi į diskusijas apie įvairiausius dalykus... Politika, Menas, Religija.. Apie ką tik mes nekalbėjome. Laikrodžio rodyklių padėtis neturėjo man jokios reikšmės. Vyras toli, namai tušti, į darbą nereikia, maloni kompanija... Prasedėjome iki paryčių. Išsikviečiau taksi ir  besirengiant pajutau kaip Vitalijus spokso į mano užpakalį, demonstratyviai paglosčiau savo sėdmenis, Vitalijaus žandai paraudo...  Nusišypsojau ir, nusiuntusi jam oro bučinį, pajudėjau link durų. Oksana apsvaigusi nuo alkoholio šoko manęs lydėti, tačiau Vitalijus jai užstojo kelią, ir pareiškė pats palydesiąs mane. Nesipriešinau. Vitalijus mandagus, atletiškas, šviesiaplaukis vyras. Paėmęs mane už rankos įsodino į taksi ir išprašė dar vieno susitikimo. Sutikau.
        Sekmadienis. 10. 00. Skambutis. Užmušiu Vaidą. Į jo širdį suspaudžantį – „Myliu, tave princese, pasiilgau be galo“, – tesugebėjau iššlementi – „aga, aš irgi, pasuksiu vėliau“. Kekšė. Vidinis balsas mane užgauliojo. Nebegalėjau užmigti. Atsikėliau, išsiviriau kavos, prisidegiau cigaretę, ir.... O Dieve!!! Ydomu kam pasiuntinys neša šitą žiemos sodą???  Vos neiškritau pro langą, kai domofonas suskambėjo mano bute. Rimas? Kokiu tikslu? Vaidas? Bet jis juk užsieny... Vitalijus? Jis nežino mano adreso...    Vitalijus. Dar vienas atkaklusis princas... Virtuvė pilna gėlių, neturiu nė menkiausio noro už jas dėkoti, o tiksliau neturiu jėgų. Jau ruošiausi degtis antrą cigaretę, bet kurgi tau, skambutis į duris.     
– Labas rytas, miegančioji gražuole (oooooo... manęs taip dar nevadino), laužyta lietuvių kalba vedė iš proto. Pavaišinau Vitalijų kava, pasiūliusi 50 gramų brendžio, prie jo prisijungiau ir pati. Pokalbis mezgėsi kaip ir vakar, linksmėjau ir stebėjausi, kokius stebuklus gali alkocholis, sunkų rytą, jis paverčia smagia dienos pradžia. Po ketvirtos taurės jaučiausi apgirtusi. Užsinorėjau sekso. Visos moralinės normos akimirksniu dingo iš mano girtos galvos ir nė sekundei nesusimąsčiusi, ėmiau bučiuoti vyrą sėdintį priešais. Išprotėjęs seksas truko kelias valandas, voliojomės po vyro pirktą lovą kaip tik įmanydami, tenkinau jį burna, leidausi mylima visaip, matydama kad Vitalijų tai užveda glamonėjau pati save, daugkartinis orgazmas buvo stimulas nesustoti.... Elgėmis kaip du pamišėliai, nesimylėję amžius... Tvirtas suėmimas, švelnūs bučiniai, lengvas smaugimas, gilus stūmis, aimanos.... Pasaka. Būtų pasaka, jei nebūtų taip purvina... Per daug išgėriau ir per mažai miegojau, kad susimąstyčiau apie visą kas įvyko... Užmigau ant Vitalijaus peties...
      19. 00. Vilniaus Vartai. Žinomiausi brendai, garsiausi dizaineriai. Paltukas už 9 000 Lt, suknelė 4 500 Lt, batukai 6 000 Lt... Visa tai ir ne tik, Vitalijaus dovanos, bent jis taip įvardino šiuos pirkinius, aš tai pavadinčiau kitaip – užmokesčiu. Išeidami iš brangiausios apsipirkimo vietos Vilniuje, susitikome su Oksana ir Aleksandru. Sėdome vakarieniauti Japonų restorane. Nuotaikos nebuvo. Nedžiugino net pirkiniai už beveik 6 mano algas. Oksana pasiūlė vakarą užbaigti viešbutyje... Sutikau.
Kambarys 101. Kokainas. Brendis. Seksas. Kokainas. Brendis. Seksas. Beprotiška naktis... Aleksandras manyje, Vitalijus manyje, Oksanos bučiniai... Aleksandras Oksanoje, Vitalijus Oksanoje, jie abu vienu metu joje...  Ar žinojote, kad galima išprotėti nuo tokio pašėlusio sekso? Kai du žmonės sugeba patenkinti vienas kitą – nuostabu. O kai tai gali padaryti keturi??? Aš maniau, jog plyšiu pusiau, du vyrai vienas po kito tenkina mane, Angelas laukdamas savo eilės glamonėja man krūtinę... Poto atvirkščiai. Leisgyvė laižydama auskariuką suprantu, jog jis nebe toks skanus kaip pirmą kartą... Pradedu blaivytis nuo alkoholio, narkotikų, ir sekso... Pradedu suvokti kaip visa tai šlykštu. Pradedu suvokti kad išduodu savo vyrą... Pradedu suvokti, kad šiandien parsidaviau kažkokiam ruskiui, kuris net mano pavardės neištartų,  už sumautus skudurus... Pradedu suvokti, kad ta kekšė ne Angelas... Pradedu suvokti, kad kekšė – aš...  Nekeliu panikos, leidžiu visiems užbaigti tai ką pradėjome... 
    04. 00. Tyliai apsirengiu, mesteliu žvilgsnį į nuogus kūnus, mesteliu žvilgsnį į „pirkinius“... Nieko man nereikia, noriu namo. Taksi kaip niekad lėtai veža mane... Turiu pakankamai laiko viską suvokti. Turiu pakankamai laiko paruošti kalbą mylinčiam vyrui. Turiu pakankamai laiko apsvarstyti savo vertybių skalę. Ir per mažai laiko nusiplauti visą purvą nuo savęs...  Šlykštu.

  * * *

          Kiekvieną pavasarį jaučiuosi lyg naujai gimusi. Visi taip jaučiamės, ar ne? Bunda gamta. Visi lyg gyvatės keičiame odą... Moterys neišlenda iš grožio salonų, efektingiausi kirpimai, madingiausios spalvos, naujausios mados tendencijos...  Vyrai prakaituoja sporto salėse, kiekvieną vakarą suka ratus po senamiestį, nespėdami aprėpti akimis visų, mini pasipuošusių moterų... Visa tai sukelia šypseną, juk gatvėse tikrų tikriausias teatras!!!
          Penktadienis... Gera po darbo savaitės „išsidrėbti“ fotelyje ir gurkšnoti netuštėjančią vyno taurę... Niekur neskubu. O ir neturiu kur. Dvi geriausios draugės ilsisisi Meksikoje, ir iš ko jos sutaupė 10 000 LT? Juk būtent tiek kainuoja kelionė vienam asmeniui... Nors nesvarbu man...
          Išsivirusi kavos, sėduosi ant palangės. Kvepiu pavasarį į save, sunku atsikratyti žalingų įpročių, bet nesiilgiu cigaretės, jaučiuosi žvalesnė be jos. Šis pavasaris pirmas kai esu viena. Dar nespėjau suvokti ar liūdna dėl to man... Matant įsimylėjėlius lengvas pavydas pasiūlo susirasti antrą pusę, bet nesu dar tam pasiruošusi, dar ne. Labai ilgiuosi Vaido, bet kai tik topteli mintis jam paskambinti, prieš akis iškyla jo siaubo ir pasišlykštėjimo perkreiptas veidas, kogero tai buvo pats baisiausias vaizdas, kokį tik esu regėjusi... Buvo sunku jo akyse iš Princesės virsti išdavike... Sunku ne dėl savęs pačios, o dėl jo... Juk Vaidas kiekvieną dieną, kiekvieną naktį tikėjo manimi, mylėjo mane, saugojo, tausojo... O aš jam atsidėkojau spjūviu į veidą. Vaidas vienintelis žmogus pro kurį negalėčiau praeiti pakelta galva, tai vienintelis žmogus, kurio atleidimas būtų dižiausia dovana. Ar kada matėte verkiantį vyrą? Šluostydama ašaras nuo Vaido skruostų supratau, kad stiprus vyras virsta silpnu berniuku akyse moters, kurios paguoda yra nieko verta. Tad išvažavau, palikdama jam pakankamai laiko priimti tinkamą sprendimą... Ketvirtas mėnuo gyvenu viena. Ketvirtas mėnuo mane ėda demonai. Ketvirtas mėnuo negaliu suprasti kas gi mane pastūmejo „sušikti“ visą ką kūriau, stačiau. Ketvirtas mėnuo bandau išsiaiškinti kas aš...
        Antras puodelis kavos... Gal reiktų atsisakyti kofeino??
        22. 00. Nesisėdi namuose. Gražus vakaras. „Įšokusi“ į sportinį kostiumą išsiruošiu pasivaikščioti. Gatvės pilnos penktadienio vakarui pasipuošusių žmonių, o man nė motais, kad einu be makiažo, be naujausios rankinės, kurią gavau praeitą savaitę dovanų nuo mamos... Prisimenu Rimą. Svajonių jaunikis, „turtingas“ laisvalaikis, saldus suokimas, komplimentai, glamonės... Kogero jis nesukurs šemos niekada... Labai staigiai nutrūko santykiai (jei tai galma pavadinti santykiais), nė nepasigedau jo... Įdomu ką jis pagalvojo apie mane, kai sužinojo apie Vitalijų? Nors nesvarbu man...
      Vitalijus. Iki šiandien nežinau ar jis vedęs, ar turi vaikų, juk jis galbūt lygiai taippat šlykščiai melavo savo žmonai, kaip ir aš vyrui... Neapglėbiamos puokštės gėlių, rytinė pijokystė, purvu ištepta lova, melu dvelkiantys namai... Įdomu kaip Aleksandras  jam mane pristatė prieš mums su Oksana atvykstant viešbutin?
        Aleksandras. Vedęs vyras, žmonai matant mylintis kitą moterį...  Įdomu ar toks požiūris padės jiems išlikti ilgiau nei grupinio nepropoguojantiems? Pripažinkime, seksas dažna skirybų priežastis.
        Oksana. Potyris. Jei būtų tik ji, nesigraužščiau... Nesigailiu. Moterys-grožis. Niekas taip gražiai nesimyli kaip dvi moterys. Tiek švelnumo nerasime nė vienoje heteroseksualų lovoje... Oksana rašė, skambino. Siūlė atvykti į svečius. Susilaikiau. Jau trys mėnesiai iš jos jokių žinių. Nors nesvarbu man...
                      Visi šitie įvykiai man susuko galvą, kogero, negrįžtamai.

       


          Sekmadienis. Glaudžiu galvą prie Vaido peties... Taip, jis atvažiavo. Aš neiškenčiau ir jo paprašiau aplankyti mane. Vaidas toks pat. Įėjus jam, puoliau į glėbį, valandą negalėjau pažvelgti šiam žmogui į akis. Stengiausi pasitesinti, tačiau jis užčiaupė mano burną savaisiais bučiniais... Sakė nenorįs girdėti nieko. Visą ka padariau, pasakiau. Kodėl taip atsitiko nebeturi prasmės, nes nieko nebekeičia... Nežinojau kokiais žodžiais, veiksmais, galėčiau jam atsidėkoti už atleidimą ir supratimą... Norėjau tik uosti jį, liesti. Juk tai mano artimas... Mano vyras... Taip pasiilgtas vyras...
     
                              Meilė atlaidi ir maloninga, jei jos neteršiame melu. Kiekvienas kartais nuklystame, bet ne kiekvienas garsiai ape tai prisipažįstame...



                                                        * * *

                    Jau pusmetis kaip kasdien skubu namo ruošti vakarienės. Nors mano galva pilna minčių apie naują būstą (su Vaidu ruošiamės kraustytis kitur) - aš laiminga, manyje plaka širdutė, todėl stengiuosi mažiau stresuoti, juk vaikelis turi jaustis ramus... Šiandien turiu daug daugiau nei kelionės, nauji paltukai, Mercedes ir. t. t... Šiandien turiu mylintį ir mylimą vyrą, laukiuosi jo vaiko... Man nereikia nieko, tik prabusti šio vyro glėby, ir jame užmgti... Jokios pagundos neprivers manes nuo šito viso nusisukti... Tikiu.


               


  Vienintelis būdas atsikratyti pagundos - jai atsiduoti. (Oskaras Vaildas)