Laikrodis

aš vaikštau
pririšęs save
prie laikrodžio
skaičiuojančio mano
gyvenimo žingsnius
kažkam kažkur
į stiklinį karstą
apkaišytą
dirbtinėm gėlėm
kaip paskutinis lietus
krenta paskutinės laiko smiltys
o aš
vaikštau
pririšęs save
prie žudikiško laikrodžio
kada
smiltelė nukris
paskutinė
ir užmerks akis
vis tiek mes žiūrime pro stiklą
vis tiek tos gėlės – dirbtinės
ir laiko ašaros – taip pat