Nevykėlis

Nedaug žmonių pasauly neturi savo vietos. Dauguma ją jau seniau turėjo, bet prarado. Kiti - dar kadanors turės. Numirėliai vieta savo džiaugtis nebegali, mat ji arba po žeme, arba pelenų pavidalu kažkur erdvėj. Numirėliai legendos tokios problemos lyg ir neturi, ar neturėjo - mauzoaliejai, krematoriumai ir visos vaškinės figūros, kurios bent primena praeityje gyvenusį žmogų. Tie kur dar gims, pasaulio dar nematė. Jie nei žino, kur gyvens, nei kada gims, nei kada mirs. Svarbu jiems yra tai, kad jie atims vietą iš žmonių, kurie numirs. O tie, kurie jos neatims - pataps nevykėliais.

„Kas tau bus tas,
Kas man bus aš? „

Nevykėlis yra stadija žmonių, kuriuos paprasti žmonės paprastai vadina padugnėmis. Padugnė - prie dugno, nelabai keliasi, tas, kas atliko. Tačiau tokie žmonės save nebūtinai taip ir vadina. Retoriškai nusiteikę nevykėliai smaginasi eilėraštukais, kokį sugalvojo ir padugnė, kurio vardas buvo Nevykėlis. Kai kuriems tai normalus gyvenimo būdas. Niekas nesiseka, visada būni paskutinis - „Na ir kas, aš toks esu, o gal ir noriu neiškilti? Gyvenimas linksmas, aš linksmas žmogus“. Kas praeiviui bus tas, kuris pats save laiko linksmu žmogumi? Kas linksmam žmogui bus tas, kuris eina gatve?

„Iš kur tokių žmonių,
Kasdien vis tų pačių,
Švarių, dailių, gražių,
Gatve beeinančių? „

„Aš vakar jį mačiau,
Gatve žmogysta ėjo,
Metė šiukšlę į mane,
Ir paskubom nuėjo. „

Nevykėliai retai kada susirenka į dideles grupes, nors jų mūsų ne viską pastebinčiame pasaulyje yra ne mažiau nei du procentai. Prisimenant, jog pasaulyje gyvena bent 7 milijardai žmonių, padugnių pasaulyje yra bent 140 milijonų! Vadinas, jei kiekvieną dieną pamatai bent 50 naujų veidų, tikimybė, kad vienas iš jų bus nevykėlis, yra artima 1/1! O jei esi nevykėlis, tada tau gresia bent 49 nenuspėjamai grėsmingi veidai, ir tik vienas draugiškas bendradarbiavimo siekiantis nevykėlis.


„Pasitikėt draugu brangu,
Bet netikėt - baisu. „

Jei Nevykėlis, galvojęs eilėraščius, pabando pasitikėti tokiu padugne kaip jis, terizikuoja išvysti dar vieną grėsmingą veidą. Tačiau jeigu jis negrėsmingas - tas draugas gali net apvirst matydamas kolegos džiaugsmą. Tik kai netiki niekuo, tada visi veidai, atrodo kaip tas vienas, po kojomis tau šiukšlę metantis. Tada ir gyveni sau vienas, niekam nenaudingas, padugne vadinies ir su žemės grindiniu kalbies.