Miniatiūra apie vasarą

♥ Jaučiuosi kaip žuvis – nuo prakaito sudrėkusios šlaunys – plekšt plekšt – primena pelekus. Namie nugarą nuskalauja šaltas kriokliuko (t. y. dušo) vanduo... Dar labiau įsitikinu, kad aš – žuvis. Galiausiai – papt papt – jau žiobčioju prieš miegą. Jei jau aš - žuvis, tai būsiu lašiša.

♥ Rytą prabudusi atsimerkiu – į mano akis žvelgia du rudi gintariukai, besisukdami vis panašėjantys į ramunes su bitutėmis vidury – argi ne gražu? (Tie gintariukai – mano šunėko akys ir medumi tvoskiantis liežuvis, laižantis mano kaktą... J)

♥ Pamiršau namie skėtį. Sako, negerai grįžti – nesiseks. Užtat turiu fotoaparatą. Fotografuoju sakuras. Prapliumpa lietus – slepiuosi po žiedais, kurie geras 2, 5 minutės mane apsaugojo nuo lašų. Verčiau bėgsiu po kokiu stogu – nenoriu sudygti pakalnutėmis...

♥ Prie autobuso didžiulė bala, į kurią su pasimėgavimu visu savo jėga įšoku aptaškydama autobusą. Nejaučiu žemės. Neriu gilyn, vis gilyn ir gilyn. Prabundu. Kvepia jazminais ir juodąja arbata su citrina. Šiandien egzaminas. O už lango vasara. ☼