Kitoks gyvenimas.Praradimas

Aukštos eglės pavėsyje stovėjo mūsų namas. Prie jo, ant tako  visada buvo pilna eglės spyglių ir konkorėžių. Vyras-mano vaiko tėvas, dažnai žvalgėsi į eglės viršūnę, nes ten, gandralizdyje gyveno gandrų porelė. Jo žvilgsnis ten taip dažnai nuklysdavo, atrodė  lyg jis lauktų išskrendančių paukščių. Kad jam negera  mūsų skubančiame, skrendančiame, dundančiame pasaulyje, seniai pastebėjau. Suspausdęs  delnais smilkinius, sakė, kad laiko tiksėjimas varo jį į neviltį ir  kad jis nieko gero  šioj žemėj negalįs nuveikti. Bandė sodinti konkorėžius, bet laukti, kol užaugs  iš jų eglės, buvo ne jo jėgoms.
      Ruošiausi vyrą kviesti vakarienės, bet prie stalo jo vieta buvo tuščia. Namai prisipildė liūdesio, kai išgirdau iš eglės viršūnės jo balsą-labanakt... Visą naktį su sūnum prabudėjome  prie aukštos eglės . Visur buvo pilna eglės spyglių-ant žemės, eglių šakose, ant tako, mūsų namų palangėse, grindyse. Sūnus mąstė, kaip susigrąžinti tėvą . Reikėtų statyti naują namą, keisti aplinką. Mes jį apsupome meile ir  rūpesčiu. Susigrąžinome. Bet liepėme praustis, skustis, valyti dantis, kramtyti mažais gabalėliais duoną, negerti daug  alkoholio ir mažiau rūkyti. Mūsų taisyklės  ir skubantis gyvenimo tempas  jam pasidarė nebepakeliamas ir pavasarį jis vėl  įkopė į gandralizdį. Vėl jam atidavėm viską, ką turėjom geriausia, kad jis grįžtų jau i naujus mūsų pastatytus namus. Taip kas met, ratu ir ratu su sūnum  sukomės  apie  eglę, kol spyglius sumynėm i juodą žemę.
    Daugiau aš taip nebegaliu, pasakiau  sūnui, bet jis  paprašė, kad nebandyčiau nieko  KEISTI. Laikas įrodė, kad TAI, kas vyksta yra nevaldoma nei laiko, nei gyvenimo dėsnių, nei mūsų gerų ketinimų. Gyvenimo pusiaukelėje aš  vis dar tebestovėjau  prie  tos pačios eglės ir laukiau stebuklo. Jaučiau, kad  prarandu savo  žmogų.
    Kai gime anūkėlis, jis  sugrįžo  jo pažiūrėti. Pasislėpusi nuo visų, išėjau iš namų ir nupjoviau eglę. Vyras  pasakė su apmaudu, kad  ten buvo jo tikrieji namai  ir kad  aš pati nutraukiau  galutinai mus siejusį  ryšį, bandydama viską  pakeisti. Jis išėjo į rudens laukus ir negrįžo-vieną naktį išskrido  kartu su gandrais....