Beprotė

Plaukuose pastirę šiaudai
Akyse baugi juoduma
Ko taškaisi be vietos čionai?
Eik šalin, aš tavęs nebenoriu...

Juodos žvitrios akys supyko
Kumščiais mėtėsi, vos neparkrito
Prilaikiau jos ranką ledinę
Bet jos veidas jau buvo man miręs.

Žengiau žingsnį atgal, pastovėjau
O ji pribėgus, kad dėjo
Taip ir likau nesupratęs
Kodėl princesės pavirsta į raganas.