Išlikus kitaip...

Smailai aštrus medinis pleištas.
Karštai plakančios širdies glebyje.
Aplinkinis pasaulis iš ranku paleistas.
Sielos kelionė šešėliu erdveje.

Laiko ribų griūvančios sienos.
Ir tikrų veidų atvira tiesa.
Sunkiai suvokiama nakties mėnesienos.
Žaizda gili kraujiuoja ir atvira.

Slenkstis, tarp nebuties ir tikrovės.
Tokių jausmų žmogus pasikrovęs.
Viską kitaip pradės matyti.
Jeigu prieš viską pavyks išlikti.

                              Solas.