Ir labai violetinis dangus,
Suskambės vaiduoklių dainos,
Pro gelsvo debesio nasrus
Išlėks seni, paklaikę...
Ir kažkodėl nenoriai beldžias
Nakties ramumo spindesys,
Kodėl visi praradę randa
Tai, ką jie laikė liūdesy?
Spalvotų guminukų lietūs
Praūš su neramiu vėju,
Kuris tik pusto laimės deivėms
Sugarbanotus jau sapnus.
Ir visam tam karnavale
Centre tik tu ir tu,
Nes tiktai tu gali sakyti,
Kad niekad nebetapsi jau kitu.