Įskilusio žodžio poetas

Lapkričio demonams šėlstant,
Sinchroniškai vėlės prabyla,
Ataidi išskridusių paukščių plazdenimas
Ir už tūkstančio mylių
krentančios plunksnos kritimas.

parabolėm gęsta žvaigždės-
skaudžiai klumpa angelų pulkas.
Išaušo pranašysčių metas...

Tikėjimo guoliai atšalę...
pastipusios šunes nutyla,
Mirtis iškosėja kulka-
susmunka didvyris nebyliai.
Jo saujoje gesta žarija,
Atšąla ir Dievo drobulė,
Pasislenka vėjas į kairę,
O horizontas nutįsta žemyn.

Senamiesčio sienos atgyja,
apspjaudo praeivius rūgštim-
Banga gena banga
Ir jaunas karys
Parklups angelam įkandin...


***
Nebeatsimenu tikėjimo etapu
Ir kortom pralošto,
nebesugrįžtamai toli
Tos karštos naktys nuskubėjo,
palikdamos tik lūkesčius
Ir šlykščiai karstelėjusį
rudeninės melodijos taktą.