žinai tu man patinki, kaip tas meškinas, žmogus meškino veidu. Jį pavertė žmogumi meškino veidu, jis buvo toks labai jau narcizas, ir jam užbūrė meškino veidą miške kažkoks grybas. pasakė jog tada jis atsivers į žmogų, kai kokį nors gerą darbą žmonėms visiems padarys.
Tai krisk prie žemės iš juoko; Jis puolė į kaimą gerų darbų dirbti riaumodamas "žmonės kam padaryti kokį gerą darbą"-- žmonės visi į devynis vėjus persigandę, o jis paskui juos, kol visi išsislapstė.
Nuėjo į mišką, nukrito ant samanų ir rauda. Raudojo raudojo, paskui pasuko akis ir mato, ant takelio guli senelio lazdelė, kuria jis remiasi eidamas. Ir jis sau garsiai susimąstė:
- kaip dabar senelis be lazdelės?
užteko jam gėrį pagalvoti, visai ne dėl to, kad atvirstų, o kad keitėsi iš esmės, tai ir pagalvojo gėrį, gerą darbą (senelį surasti jam lazdą atiduoti.) ir paėmęs lazdą nuėjo ieškoti, bet kaip jis nustebo pamatęs vandenyje, kad į žmogų atvirto.
Na gal aiškiau, bulka. (o šiaip jau ne žiema, juk akmuo boluoja, o jei dieną ten benamis ilsėjosi, tai gal dar ir bobų vasara.)
na jau Katilėli, Katilėli, čia gi pilnatis, o kitaip kaip tą akmenį pušelės šešėlyje matytai? nei šešėlio nei mėnesienos spindulių, pilnatis čia Katilėli, (na ir nikelis-slapyvardėlis), tik jau naktį tikriausiai ilsitės lovelėje, žmogeli gerasai slapyvardėliu Katilėlis, po dienos (kartais gal būna tokių dienų, kai sakote "per ilgos dienos".)
*
rudenio naktis.
Keleivis lopo lopą
Menko drabužio.
Kobayashi Issa
*
Elgeta eina!
Vasarą jo drabužis -
Dangus ir žemė.
Kikaku
bet Katilėli, tikriausiai jau dabartiniam XXI.a. žmogeliui per sudėtinga suprasti tokią poeziją,
mintį slypinčią joje, akimirką, ; Jau ne tas dvasinis, kolektyvinės sąmonės, kūnas.
Kur čia pušelė kur čia akmenėlis, kur dienelė kur naktužėlė, kai yra ir tragiškesnių dalykų, globalesnių ir poetiškesnių, pavyzdžiui "diena kaip kekšė per ilga, tokia nelaimė ir tokia tragediška drama..." ane? (o tai prasminga ir gili, vedanti į gilesnius pamąstymus, bei estetinio grožio pajautimus poezija...) nu ne...
tokiuose trumpuose eiliukuose labai norisi, kad suskambėtų kiekvienas žodis, šiuo atveju manau galima buvo paieškoti žodžio paskutinėje eilutėje vietoj "jis" nes tas "jis" kaip neišdžiuvę klijai... trukdo.