Bloga nuotaika nors tu ką...

Mane kaip pats blogiausias oras
Iš proto varo nekaltųjų choras
Kurie tarsi prie durų katedros sustoję
Savo skundus kasdien kartoja

Kaip vergetos išmokę savo rolę
Jie kaulina iš manęs negrąžintą skolą
Nors slenksčio peržengti nedrįsta
Matau kaip nori jie vidun sulįsti

Bet gąsdina juos blizgantis parketas
Ir kilimų švarus minkštumas
Trapus vazos šešėlio siluetas
Apvijęs porcelano matinį baltumą

Žiūriu i juos lyg į pirmykštę bandą
Apkvailintą nevykusio varovo
Kaip i nutriušusią teatro rampą
Pasenusią iš ilgesio ziūrovams