Ji nesustojo...

Praėjo vasara visa,
Ji pralėkė su vėju ir mana svaja,
O kai šaukiau, prašiau palaukt...
Ji nesustojo...
Greit nulėkė pavogus šypseną veide.
Paliko vieną čia stovėt mane...
Na, ką gi...
"Eik tu po velnių! Galvoji reik man tavo saulės spindulių?!"
Dabar galiu atmint, kaip buvo man smagu...
Šaunu...
Nepakartojama sėdėt pavėsyje po vasaros medžiu...