Rašyk
Eilės (79409)
Fantastika (2352)
Esė (1606)
Proza (11110)
Vaikams (2743)
Slam (86)
English (1209)
Po polsku (380)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Autobuso langas, didesnis už pasaulį, saldžia dejone vertė priglausti įkaitusį žandą. Jis jautėsi it popierinė gervė, išmesta į sraunią upę su iš paskos paleista skardinių kolona. Pro šalį slinko miestas, svetimas ir liūdnas kaip karevio šuo. Karts nuo karto pastebėdavo šlaitais besiritantį žmonių liūdesį ir gedulą - tai močiutė raudona skara, lazdele rankoje ir sunkiu vagomis nusėtu veidu bėgo pasiimti anūko iš morgo. O kitądien jau žerėjo balti medžiai ir kvietė kūdikius pasinerti į pokalėdinę kelionę, žadėdami amžiną gyvenimą. Kurgi ne...

Jis smaginosi su draugais viename iš tų pridvisusių užeigų (neturėjo iš ko rinktis). Ką tiksliai šventė, negalėjo pasakyti. Neatsiminė, ar net nežinojo. Jam net ne linksmybės buvo galvoje, atėjo čia į JĄ pažiūrėti. Rudi, karė kirpimo plaukai ir didelės nekaltos akys. Kaip stirna, lyg išsigandus, lyg pasipūtus, sedėjo JI kampe, kaip kiekvieną šeštadienį.
„Plaštakė“, - kumštelėjo jam Marius.
Ką jis išmano?
Jis stebėjo JĄ, šokančią su daugybe gašlių vyrų, vėliau kažkur pradingstančią ir vėl grįžtančią.
Prieš išeidamas metė smalsų žvilgsnį, bandė jos veide įžvelgti kažką naujo, bet matė tik begalinį nuovargį ir įraudusius skruostus, kaip visada.
Kokia turi būti gera, kad šitaip galėtum aukotis dėl vyrų...

Trečiadienį, po ilgo laukimo paaiškėjo, kad jis neserga. Jis bijojo ne pačios ligos, o to, kad dalis JOS vis dar liko jame. Jis negalėtų gyventi žinodamas, kad JI yra jame, kad JOS purvas skverbiasi į jo ląsteles. Daktaras draugiškai paplekšnojo jam per petį, įteikė prezervatyvų pakelį ir patarė ateityje būti atsargesniam.
Taip. Jis bus. Atsargesnis, protingesnis... Lyg tai suteiktų laimės. Visi savisaugos instinktai dingdavo JĄ pamačius.

Keistas graudulys gniaužė jo ir taip nelengvą krūtinę. Jis stebėjo JOS mažas it du obuoliukai krūtis ir keistą veido išraišką. Ne to jis tikėjosi, ne to norėjo. Pasitenkinti buvo neįmanoma. Nebegalėjo ilgiau tverti, nustūmė JĄ nuo savęs ir įsikniaubęs į pagalvę ėmė verkti. Bliovė, kaip kūdikis, negavęs pažadėto gyvenimo. JI susigūžė lovos gale it nebyli stirna, dar labiau išpūtė ir taip milžiniškas akis ir stebėjo vyro drąsą. Žavėjosi juo, nosr dar nė karto nebuvo mačius, kad kas nors taip verktų. Netrukus jis atsisuko, raudonos nuo ašarų akys keistai žibėjo. Paėmė Jos mažytę galvą, įspraudė sau tarp šlaunų ir atsiduso.
„Kuo tu vardu? „ - paklausė.
2008-10-26 22:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-22 13:12
Up ir down
Neblogas tekstas, bet yra keletas vietų, kurios itin "pagadina", ypač pradžioje tie palyginimai tokie nenatūralūs griozdai, jie tekstui nieko neduoda, o tik atima,

"svetimas ir liūdnas kaip karevio šuo" iškart priminė I.Narkutės dainą, nežinau, ar iš ten atėjo šis palyginimas, bet tavo vietoje drąsiai braukčiau lauk pirmą pastraipą.

O šiaip visa nuotaika, kažkas čia yra, rimtai,
tik reiktų viską plėsti, nepamirštant kokybės.
3 avansu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-27 18:11
Kirais
įdomus tekstukas, yra šiokių tokių trūkumų, bet vistiek įdomus, rašyk toliau, ok?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą