Rašyk
Eilės (72122)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10340)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 31 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Jiedu fotografuojasi namuose. Veidai ryškėja, tampa tarytum apelsinio atspalvio. Ievos akys blizga, jos šlaunį laiko Samas. Ji remiasi jam į kaklą. Atrodo kaip tikra pora, abu šypsosi. (Nežinau ar atsitiktinai, ar taip iš anksto susitarė.) Praeitą vakarą jie buvo akivaizdžiai nuogi: ji trynėsi į Samo liemenį, jis ją dulkino. Mes gėrėme, šokome, vėliau juos palikau. Einant pro duris girdėjau kaip šnabždėjosi.

Nuotraukoje jie visai nepanašūs: veidai, priešais tvoskiančio prožektoriaus šviesas pernelyg dirbtiniai. Gal tada reikėtų atsisakyti fotografuotis? Žiūriu į Ievos šypseną, ji labai vienoda, o jei nugriūtų, matyt, jos šypsnis nepasikeistų. Kas galėtų su tokia varžytis? Ji velniškai patraukli. Onanizuodamasis galiu pabaigti ne vieną kartą, kada ją įsivaizduoju, - kaip mes ilgai neatitraukiame vienas nuo kito akių, sėdime ant skirtingų lovų, ji tyrinėja mano gaiduką.

Žinoma, jei Samas dabar užčiauptų jos burną delnu, jie įklimptų į visiškai kitokį paveikslą. Palinkę, išplėstomis akimis tarsi raitytųsi iš malonumo, ir vogtų mano smalsumą. Prisitraukčiau apšviestą nuotrauką, kad pamatyčiau tikslesnę jų veidų išraišką. Vėliau ilgai nepamirščiau aromatinio žurnalo puslapio. Po Ievos kaukėtu veidu buvo paslėptas vienas iš mano gyvenimų.

Viršuje šių vaizdų, mano pasąmonės iškeliavusių žaidimų, man vis iškildavo mergaitės - moters akys, kurios be perstojo mane stebėjo aną dieną, kai vairavau mašiną. Mes tylėjome visą kelią, aš nežinojau nuo ko pradėti pokalbį. Jos juodi plaukai bangavo jos skruostuose - maža, smulki, balta lėlytė kvepėjo balta iškirpte; galvojau apie laukinį, pridengtą kūną, kaip jis trūkčioja mirtinoje palaimoje, nepaprastai visiems įstrigdamas.

Paėmiau popierius. Samas užstrigęs rišosi kaklaraištį. Prabilo pirmas:
- Matai, gerai padirbėsi.
- Tikrai ne.
- Žinoma. Penki užsakymai nėra mažai, nesutinki, grobuoni?
- O jei sudegs?
- Surasiu ką nors. Ieva lauks tavęs aštuntą. Jei viskas gerai, ketvirtą ryto būsi namie.

Samas atrodė labai patenkintas, net įžuliai laimingas. Ieva buvo tik viena iš dirbančių dešimties merginų, ir jis turėjo priežastį džiaugtis, - tai kvepėjo dideliais pinigais šią naktį, - apsimečiau esą džiaugiuosi kartu su juo, bet ištikrųjų, man tai nerūpėjo. Jei kam beprasmis gyvenimas galėtų būti be tikėjimo, tai Samui, jis buvo apgailėtinas be pinigų. Mūsų gyvenimo filosofijos akivaizdžiai dėl to skyrėsi.
- Kada nors pradėsime gyventi normaliai? - retoriškai klausiu. O tokį klausimą mes vienas kitam užduodame beveik kas dieną.
- Ką turi galvoje? Tu per mažai uždirbi?

Visąlaik vienodai apie save galvoju: esu per senas, kad atrodyčiau savo amžiaus. Keistas gailestis. Nei dalelytės nesutinku, kad man trisdešimt vieneri. Tokio amžiaus vyrai dovanoja gėlės. Jų žmonos vaikšto nėščios, stumdo kūdikius, jie moka paskolas už namus. Aš vyrų išdavikas. Mano motina nesusilauks anūkų, man atrodo, tai įvyks, kai nebrandumo aureolė virš mano galvos, pagaliau išnyks.

- Mano brolis sukūrė šeimą dvidešimties. Aš vis dar toks, koks atšvenčiau jo vestuves, išvydau jo vaikus.
- Nepradėk čia save graužti, Oli. Ką, po velnių, turėtume dabar daryti?
- Esu permirkęs kuklumo, mirkte permirkęs. Pobūviai manęs nebetraukia kaip anksčiau, pažintys užsirakino, lyg koks mirties nuosprendis aplankė viengungišką gyvenimą.
Samas atrodė ramus. Visai kaip žurnalo viršelyje. Jis tik patylėjo ir niekao neatsakė. Išklausęs išėjo į lauką rūkyti.

Aš išėjau pro duris. Pasukau link nuokalnės posūkio, šalia mašinų stovėjimo aikštelės. Ten stovėjo ledų mašina. Vairuotojas dalino ledus, vaikai nenustygo vietoje. Jų mamos, pasitraukusios į šoną skaičiavo pinigus. Diena buvo saulėta, netikėtai prasigiedrinusi. Rūstūs jų veidai atšilję.
Nejučia pagalvojau, kad ledai kainuoja visai nedaug. Ir praėjau pro šalį. Ieva uždirba vaikų darželiui per naktį. Kokia ji bus motina? Kažin ar apie tai susimąsto. Būdamas tokių metų, aš nenuilsdamas galėdavau dulkintis. Apsimesdavau, esą vyresnis, nežinau kodėl man to reikėjo. Viską, ką aš ėmiau tada iš gyvenimo, tai buvo pastovus mąstymas apie savo vietą pasaulyje, tai todėl, kad jaučiausi per daug vienišas.
2008-10-26 16:45
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-10 15:46
zirzule
Puikus paskaitymas.
Dėks.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-01 20:46
tiesatechniskaineprieinama
Geras tekstas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-30 17:31
pieva yra Jeržio
Kalba gera. Nėr ko prikišt. Nėr ką įkišt.
Tik baigta nuleidus. Tai ir lieka.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-28 00:23
Si bilė Sibire
labai gražu. sklinda kalba ir kompozicija rami, nenusibostanti. skaityčiau tokį.
brandi ir prizmė, ir pasakojimas, siužetas pats sau išsilieja.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-27 22:47
gyventojas
niekad nesupratau, kaip apie tokią bliastvą galima rimtai rašyti, ...nesusijuokus
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-27 21:58
EyesTrueDe_Lies
Labai patiko gabaliukas, lengvai į jį įsitraukiau ir perskaičiau. Sėkmės :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą