Ankstyvas Ruduo Koridoriuje

vaikštinėju po šaldytuvą
reikia nuraminti padegtas mintis
o po to vėl kas nors pašvilpaus vienišos sielos melodiją
ir aš suskubsiu grįžti atgal prie durų slenksčio
vėl lauksiu kol bėgantis laikas pakeis mane

saugau nuo lietaus šunų savo namus
garbės ir pinigų ištroškę kris
ištikimi ir nuoširdūs liks
jokių dievų ir jokių vergų
mes viso labo tik žmonės
todėl ir klystantys

bandyti pakeisti viską savyje
ir tuo pačiu metu likti tokiu pačiu
lapkričio vėjams ir savižudėms žvaigždėms krentant
barstant miltus į pyrago tešlą
pilant kerštą į blogio mašiną
daugiau nieko negaliu šiuo metu pasakyti
juk ir nebūtina kalbėti nuolatos tas pačias tiesas

o man gera čia
tiesiog sėdėti,
tiesiog laukti.
...ir ruduo taip agresyviai glamonėja sielos žaizdas...