Vakorop mirtis

Mintyse susidėstę žodžiai pinasi tarpusavyje. Nesuprantu kas esu, ką darau ir kur einu. Varginga kalba neleidžia man išsireikšti taip kaip norėtų širdis. Kartais paimu į rankas mažulytį akmenuką ir sviedžiu jį į tolį, tuo pat metu stebiu kur baigsis jo skrydis. Eidama blausiai žibintų apšviesta gatve stengiuosi įžiūrėti kas vyksta už šviesos juostos ribų, kas styro naktyje ir laukia kol nuklysiu nuo saugios šviesos...
Kabinu stygą, ji virpa iki kito piršt prilietimo. Galiausiai gitara guli ant grindų, o aš tūnau susirietusi kampe ir linguoju pagal,, Burzum - Han Som Reiste'' dainą. Nejaučiu kai galva trankosi į durų staktą su kiekvienu atsilošimu. Akyse tik mirguliuojantis vaizdas, nieko nebematau...