Taškuotis

Aš pripratau, kai man rašo kvepiančius
Laiškus- lapkričio rūgstančiom ašarom.
Geltonas vanduo šuliniuose sukasi guolį,
Ant naktį nugvelbto debesies,
Nes žvaigždės tik dangaus šiukšlės,
Gryninančios pirštų tarpus,
Lyg senstančios folijos atplaišos
Iš po naminio obuolių pyrago,
Kuris susirango delnuose,
Aceit, išpirks lapkričio darganas,
Kai mintys pameta taktus,
Basos šokinėja šlapiu grindiniu-
Bėgančios skruzdės senamiesty
Netoli Vytauto bažnyčios
Pėduoja taškus ne ant ‚i‘,
O po išvirkščiomis, s‘ .