prie vartų

Tavo savastis kvepia sodu
Kuris žydi mintim ir svaja.
Jame kiekviena kertė ypatinga
Nes niekam neduota teisė
Įžengti vidun ir mėgautis aromatais.

Tavo rojus ne man
Nuo sodo vartų nėra rakto
Kaip beviliotų jo grožis.
Kojos niekad nežengs tuo
Grindiniu anapus vidaus.

Vėl sekiosiu tave akimis,
Įkyriai bandydamas surasti plyšį.
Ten, kur niekada manęs nepakviesi.
Bet man ramu ir prie tavo sodo
Rojaus vartų... kas žino gal kada...

Mano sodo riba, taps tavojo pradžia...