Gyventi gyvenimu

Akimis per iškerpėjusias aruodų linijas
Dar dvelkiančias jaukiu, pažįstamu kvapu
Ir dulkėm kvepiančios jau šiurkščios rankos
Taip tingiai glostančios kai taip ilgu.

Aš pasiilgau žodžių tų, kai akys merkės
Ir mintyse vis supos tuštuma.
Jau nebereikia man pasaulio sverties,
Kai gyvenu tik šia diena.

Kodėl likimas nevienodai lemia?
Gyvenimui taip trūksta atjautos.
Ir išrišimas širdį veria
Pasauliui nuo pasaulio ir žmogui nuo maldos.