Tamsioj nakty melodija supuojas,
Ant lango žvakė gęsta nejučia,
Tik girgždančios raudonos durys verias,
Pro jas įžeistas vėjas kužda:
aš dar čia.
Ir vėjas atneša melodiją slaptingą,
Tyla nutrūksta lyg styga plieninė,
Už raudonų durų bildėt ima
Ugnies nešėjo žingsniai:
aš dar čia.
Kažkur už lango staugimas pasigirsta,
Pilka akis vis stebi naktį šią.
Ar pasakyt gali, kodėl vilkai nerimsta?
To niekas neatskleis, tik tars –
aš vis dar čia.
Švelni melodija jau paskandino laivo burę
Ir ji ištirpo naktį migloje,
O šaltas žvakės vaškas jau sustingo,
Tik durys primena apie save:
aš čia.
Blausi šviesa pabrėžia tamsą,
Ugnies nešėjas vėl grasina jai,
Jo žingsniai tolsta už girgždančiųjų durų,
Kurios lyg melsdamos jo klausia:
ar esi dar čia?
Tamsioj nakty melodija supuojas,
Ant lango žvakė jau užgesusi viena,
Pakilęs vėjas su durimis nedrąsiai šneka,
Ugnies nešėjo balsas aidi:
manęs nėra.