Išnyksti ir vėl atsirandi
Tu vis mane kankini.
Bandai nuvesti prie tamsos
Kur nesimato jau šviesos.
Pakirst man kojas tu bandai!
Kūną drebini, rankas tirpdai.
Širdį lieji skausmu karčiu,
Meilę degini drakonu ugniniu.
Blizgini akis krislais,
Lūpas šaldai lyg ledais,
Jausmus visus tu atbaidai,
Mane į prarają varai.
Juokiesi iš manęs piktai,
Likimą skaldai jį valdai.
Liūdini mane dažnai -
Vandenyne skandinai.
Su širdim mana žaidei,
Akmeniu per ją trenkei.
Priskaldei perlų nemažai,
Bet liūdesį vis tiek likai.