be skrupulų

Tu murki, lig smėlio laikrodis smiltimis
Skaičiuoji gyvenimo akimirkas nebūtyje.
Išsitiesi, tokia patogiai nuginkluojančia
Poza, kad man nuo reginio gomurys apsąla.

Stebiu ir kaip Dievui pavydžiu tos savasties,
Tai taip nuodėmingai tobula ir švelnu.
Rami vibracija pakyla ir ištirpsta erdvėje,
Regis joks kitas padaras to nesugeba.

O reginis pats iš savęs tonizuoja švelnumą
Su tokiu atsidavimu, kurį sunku ir suvokti.
Duodi. Taip besąlygiškai, be jokiu skrupulu,
Nenormuodamas ir ritmingai skaičiuoji...

Dabartį