dangus po mumis
ir plaukiam vertikalėje
šokčiojam akių lėliukėm
po lėktuvo trajektoriją
išblukusią gelmėje
kur banguojantys stogai
sutemom ryškėja
šakų raizgalynėje
pasimetė žvilgsnis ties lapu
sudžiuvusiu ne auksiniu
vėjo sužaistu
pasroviui banalių minčių
mes ne lapai
jų sparnai mums dovanoti
šiandien plūduriuojam
ryt
ruduo baigiasi tyliai