lietaus lašelių ant vyšnių kvapas

neišgirsi ašarų
prisiminimuose rūkydamas kaljaną
su ta mergaite tavo kambaryje
pritildytas garsiakalbis
išblukusi šviesa
o šypsena bandau atbristi arčiau

nepamatysi ilgesio
po juodai baltomis nuotraukomis
tavo kambario sienų
veidai iš plakatų žvelgia pavydėdami
ar tai vynas saldus?
                              ne jis.
                              ir vėl.

neužuosi liūdesio
miesčioniško lietaus migloje
su tyla persipinantys žodžiai
kad ši diena yra tobula
nes kiekvienai lemta būt

p. s. ir tik šlamantys skruostai
      saldžiai šviesioje saulės pašvaistėje
      nutildo šnaresį
      gudriai primerktu žvilgsniu