Einu pasitikti eilinės pragaištingos dienos. Einu sutikti gausybę abejingų veidų. Einu ten kur ėjo tūkstančiai. Einu kaip ir visi. Aš bučiau lygiai tokia pati kaip ir jie, bet mane išskiria vienas dalykas: aš nešiojuosi pačio geriausio žmogaus atminimą ir meilę savo širdyje. Nešiojuosi veidą, šypseną, juoką, eiles. Nešiojuosi visą Tave, visą Tavo gyvenimą, tavo klaidas ir pakilimus, tavo sapnus ir svajones. Nešiojuosi savo mintis apie Tave, sapnus. Pavargusius pečius slegia noras parodyti tau kuo daugiau pasaulio, kurio nesuspėjai apkeliauti pats. Tu keliauji per gyvenima manyje. Keliauji ten, kur keliavo tūkstančiai, ir keliausi kol mano kojos neš mus... Apsukusi ratą per pasaulį aš gryšiu vis ten pat...
... keliauninko misija su Juo per pasulį, ne tik dėl savęs, bet ir Jam... tik nelengva bus du gyvenimus neštis iš karto... jei būčiau tai aš, eičiau greta savomis kojomis...