Iš paukščio skrydžio. Atsklanda

šitą miestą pamėgo bepročiai
pamėgo jo  bebruožius  lapkričius
                                            ir gruodžius --
J. Viningas

Peterburge dabar tikriausiai
baltosios naktys
patrankos apakina klausą.
Stačiai į marmurą
suklumpa
kavinės, šurmulys, girtaujantis
jaunimas – ir viskas
nelygu nakties misterijoj
sustingsta
vos dekoracijoms iškėlus
savas geležines rankas
į nežinią, kurią dar
kartais dangumi vadinam- - -
- - - - - - - - - - - - - - - - - -
į gelžbetonio glėbį veržias
nualinta Būtis, dėmenimis kurios
kažinkada buvo šios akys -
nebylios, net simbolių žodyno
neišmananiusios, vėliau -
viliojančios reklamos, iškabos,
afišos - - - - - - - - -
galbūt jų tarpe būta ir maldų,
eiliuotų apreiškimų, epų
bet visgi
neapčiuopiamų,
be formos ir juo labiau
materijos.

Ilgainiui šį miestą apleido
poetai (Brodskis senokai
išvyko) ir piemenys,
įklimpę pievoj džiūvančio asfalto,
ir pastoriai, ir menininkai, ir pirkliai...

užtat

dabar čia plūduriuoja gondolos,
už nedidelį atlygį atplukdysiančios
truputį Venecijos bei pamaldaus
Viduramžių dvelksmo.